Pristatytas posinodinis paraginimas Sacramentum caritatis
 
 
(KAP, KAI) Kovo 13 d. Vatikano Spaudos salëje buvo pristatytas antrasis (po enciklikos Deus caritas est) popieþiaus Benedikto XVI aplinkraðtis– posinodinis apaðtaliðkasis paraginimas Sacramentum caritatis. Benediktas XVI pasiraðë dokumentà per Šv. Petro Sosto ðventæ – vasario 22-àjà. Dokumente apibendrintos 2005 m. spalio mënesá vykusio Vyskupø sinodo, skirto Eucharistijos temai, mintys. Posinodiná dokumentà Sacramentum caritatis pristatë Vyskupø sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nikola Eterovic. Pasak jo, apibendrinantis XI Vyskupø sinodo darbà apaðtaliðkasis paraginimas yra „kolegialaus bendradarbiavimo, redaguojant svarbø dokumentà, pavyzdys“. Arkivyskupas pabrëþë, kad Šventasis Tëvas plaèiai naudojosi Sinodo medþiaga, praplësdamas jà savo apmàstymais kunigystës, Eucharistijos ir broliðkosios meilës tema. Pasak Vatikano hierarcho, dokumentà Sacramentum caritatis galima vadinti brandþiu Vyskupø sinodo vaisiumi ir Vyskupø kolegijos bendradarbiavimo su Romos vyskupu pavyzdþiu. Vyskupø sinodo generalinis sekretorius priminë, kad Benediktas XVI „paveldëjo“ savo pirmtako suplanuotà ir Eucharistijai skirtà Vyskupø sinodà, ir Eucharistijos metus. Sinode Benediktas XVI padarë du svarbius pakeitimus: sutrumpino iki trijø savaièiø (buvo keturios) posëdþiø laikà ir kiekvienos sesijos pabaigoje pridëjo „laisvo dalijimosi iðvadomis“ valandà.

Dokumento turiná pristatë Venecijos patriarchas kardinolas Angelo Scola, XI eilinio Vyskupø sinodo visuotinio susirinkimo reliatorius. Kardinolas pabrëþë, kad tarp daugelio visais amþiais Eucharistijai taikytø pavadinimø popieþius pasirinko ðv. Tomo vartotà apibûdinimà Sacramentum caritatis. Šia prasme posinodinis paraginimas tæsia Benedikto XVI enciklikà Deus caritas est. „Eucharistija pristatyta kaip Dievo meilës sakramentas, liturginis veiksmas, leidþiantis mums patirti tà meilæ.“

Pristatydamas apaðtaliðkàjá paraginimà kardinolas Angelo Scola já pavadino „svarbiu Vatikano II Susirinkimo liturginës reformos ágyvendinimo dokumentu“. Atkreipæs dëmesá, kad popieþiaus Pauliaus VI pakeistos lotyniðkosios Miðiø apeigos reiðkë „radikalø pokytá“, kardinolas paaiðkino, jog popieþiaus Benedikto XVI apaðtaliðkasis paraginimas Sacramentum caritatis jokiu bûdu nereiðkia suabejojimo liturgine reforma. Pasak hierarcho, popieþius Benediktas XVI dokumente pateiktais pasiûlymais siekia pusiausvyros tarp „vertikaliosios ir horizontaliosios liturgijos dimensijos“. Dokumente raginama labiau pabrëþti dieviðkàjá liturgijos kaip slëpinio aspektà þmogiðkojo tikinèiøjø sambûrio atþvilgiu.

Drauge kardinolas pabrëþë, kad Benedikto XVI iðkeliamas ðventimo menas (ars celebrandi) susijæs taip pat su socialinëmis apraiðkomis: atsigræþimu á ligonius, neágaliuosius, kalinius ir migrantus. Popieþius savo dokumente Eucharistijos sampratà taip pat sieja su ekologiniu angaþavimusi. „Ryðys tarp Eucharistijos ir kûrinijos nëra bereikðmis“, – sakë kardinolas.

Kardinolas Angelo Scola pritarë tam, kad dokumente raginama atsigræþti á lotynø kalbà ir grigaliðkàjá giedojimà. Pasak jo, tai galëtø sumaþinti átampas, kylanèias dël kai kuriø tikinèiøjø troðkimo gráþti prie 1962 m. ikisusirinkiminio Miðiø apeigyno.

Posinodinis paraginimas Sacramentum caritatis susideda ið trijø daliø: „Eucharistija – tikëjimo slëpinys“  „Eucharistija – ðventimo slëpinys“ ir „Eucharistija – gyvenimo slëpinys“. Dokumente pateikiama ávairiø Eucharistijos aspektø teologiniø apmàstymø ir apie 50 praktiniø liturginiø sielovadiniø nuorodø bei pasiûlymø. Šiame posinodiniame dokumente plaèiau negu iki tol buvusiuose dokumentuose atsiþvelgiama á Vyskupø sinodo svarstymus: pateikiamos 256 nuorodos á Vyskupø sinodo metu suformuluotus pasiûlymus (propositiones).


Pirmojoje dalyje Benediktas XVI aptaria Eucharistijà þvelgdamas á krikðèioniðkojo tikëjimo visumà. Eucharistija ugdo Baþnyèià ir jos bendrystæ su Jëzumi Kristumi. Ekumeniniame dialoge baþnytinës bendruomenës „eucharistinës ðaknys“ atlieka lemiamà vaidmená. Aptardamas Eucharistijos ryðá su kunigyste Benediktas XVI pabrëþia kunigiðkojo celibato kaip Kristaus sekimo þenklo reikðmæ, patvirtindamas celibato privalomumà lotynø apeigø Baþnyèioje. Plaèiai aptariamas Eucharistijos ir Santuokos sakramentø ryðys. Dokumente patvirtinama ligðiolinë Baþnyèios praktika neteikti sakramentø naujà santuokà sudariusiems iðsiskyrusiesiems, taèiau drauge raginama teikti ámanomà teisinæ sielovadinæ pagalbà skyrybas iðgyvenusiems þmonëms, pabrëþiant, kad jie priklauso Baþnyèiai.

Antrojoje posinodinio dokumento dalyje kalbama apie Eucharistijos ðventimà. Eucharistijos ðventimo menas turi ugdyti ðventybës suvokimà, átraukti á ðvenèiamà slëpiná visà þmogø. Primygtinai áspëjama liturgijoje vengti „savivalës“. Taip pat pabrëþiama, kad pareiga dalyvauti sekmadienio Miðiose normaliomis sàlygomis reiðkia tiesioginá dalyvavimà, nepakanka stebëti Miðias per televizijà ar klausytis per radijà. Tai tinka tik seniems ir ligotiems þmonëms. Popieþius pabrëþia, kad turintys protinæ negalià þmonës taip pat turi teisæ priimti Komunijà. Jis taip pat ragina baþnytiniuose pastatuose paðalinti architektonines kliûtis, trukdanèias judëti neágaliesiems. Šventasis Tëvas pabrëþia bûtinybæ gerai parengti lektorius, liturgijoje skaitanèius Dievo þodá. Taip pat raginama kruopðèiai pasirengti homilijoms, grindþiant jas Šventojo Raðto paþinimu. Siûloma laikytis santûrumo ramybës palinkëjimo metu. Dokumento iðnaðoje svarstoma galimybë perkelti ramybës palinkëjimà á kità pamaldø vietà, nes kartais perdëti ramybës palinkëjimo gestai prieð pat komunijà „kelia sumaiðtá“. Popieþius ragina Dievo tautà aktyviai dalyvauti liturgijoje, taèiau primena nesumaiðyti dvasininkø ir pasaulieèiø vaidmenø. Benediktas XVI akina vartoti lotynø kalbà ðvenèiant Eucharistijà tarptautiniø sambûriø metu. Popieþius taip pat ragina puoselëti Švè. Sakramento adoracijà, burti bendruomeninës adoracijos grupes.

Treèioje dokumento dalyje popieþius atskleidþia Eucharistijos ir krikðèioniðkosios gyvensenos ryðá: krikðèionys gyvena „sekmadieniðkai“. Sekmadienis – „pamatinë ðventë“, tai ðventimo, laisva nuo darbo diena. Aptardamas Eucharistijà kaip gyvenimo slëpiná Šventasis Tëvas reiðkia ásitikinimà, kad krikðèioniðkasis gyvenimas turi bûti formuojamas Eucharistijos. Eucharistijos ðventimas daro átakà jo dalyviø gyvensenai. Šventasis Tëvas primena sekmadienio ðventimo pareigà ir áspëja, kad tikëjimo gyvenimui kyla grësmë, jei nebejuntamas troðkimas dalyvauti Eucharistijos ðventime. Pasak jo, sekmadienio kaip Vieðpaties dienos prasmës praradimas yra „tikrosios krikðèioniðkosios laisvës prasmës praradimo simptomas“. Benediktas XVI primena, kad sekmadienis yra poilsio nuo darbo diena, neleidþianti þmogui tapti „darbo vergu“ ir traktuoti darbà kaip stabà. Eucharistinis dvasingumas neapsiriboja dalyvavimu Miðiose bei adoracijoje: jis apima visà gyvenimà ir „atnaujina mentalitetà“. Eucharistijos sakramentas átraukia mus á kasdienos tikrovæ ir leidþia viskà daryti Dievo garbei. Eucharistijos vaisius yra moraliniai pokyèiai, kylantys ið „eucharistinio nuoseklumo“. Pasak Šventojo Tëvo, tai ypaè taikytina politikams, priimantiems sprendimus dël pamatiniø vertybiø, pvz., gyvybës apsaugos, santuoka pagrástos ðeimos, bendrojo gërio puoselëjimo visomis formomis. Eucharistinë Baþnyèia yra misijinë Baþnyèia. Popieþius pabrëþia Eucharistijos socialinius padarinius. Ji reikalauja angaþuotis kuriant teisingesná ir broliðkesná pasaulá.

Apaðtaliðkojo paraginimo pabaigoje teigiama, kad pagal Vyskupø sinodo tëvø pasiûlymà ketinama parengti kompendiumà – santraukà Eucharistijos tema. Šis kompendiumas turës palengvinti suprasti ir giliau iðgyventi Eucharistijos slëpiná. Á ðá kompendiumà bus átraukti Katalikø Baþnyèios katekizmo tekstai, padedantys suvokti ir garbinti Švenèiausiàjá Sakramentà.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt